šeštadienis, lapkričio 14, 2009

Žmonės jūroje


Taigi su šiokiais tokiais nesklandumais, pora dienų pavėlavęs, sėdėjau kelte, plaukiančiam link Klaipėdos ir gurkšnojau bendroje salėje alų. Keturvietė kajutėje, kurioje man buvo priskirtas vienas iš viršutinių gultų, buvo okupuota jūreivių, atplaukiojusių po šiaurines jūras pusę metų. Susigrūdo jų ten gal dvylika ir degtinės buteliai ritinėjosi grindimis, keltui skrodžiant pasišiaušusią Baltiją. Nelikau kajutė ne vien dėl triukšmo, vietos trūkumo, rėkavimų ar nuolatinių raginimų sugerti, tačiau ir dėl kvapo – bjaurybės bezdėjo, gausiai ir griausmingai. Taigi sėdėjau atokiai sau salėje, žiūrėdamas filmą po filmo ir gurkšnodamas alų. Tiek vietinė krovininių sunkvežimių vežėjų kompanija, tiek jaunųjų UK emigrantų šaika, vis pažvairuodavo į mane, karts nuo karto suburbėdami kokį „Sasha Song‘as“ ar „Maiklas Džeksonas“, kai eidavau į denį parūkyti, tačiau bendrai ignoravau anuos. Tokią „pozą“ laikiau iki susimąsčiau koks sušiktas snobas darausi ir, susipakavęs kompą, pasiprašiau priimamas į kompaniją. Kalba sukosi lengvai, mat mano automobilio variklis Kylyje į komą pateko ir visi gavo progą paspėlioti kas jam galėjo nutikti. Vėliau jau temos pakrypo apie šalis, apie karus (su situacijom artimom muštynėms, kai lietuviai su rusais apie Afganistaną aiškintis pradėjo), apie gyvenimą, etc. Žodžiu veiksmo buvo įvairaus, tačiau kelis personažus noriu paliesti.

Pirmasis priklausė tai jaunųjų emigrantų šaikai. Vaikinas perkopęs dvidešimtmetį papasakojo apie savo 14likmetį pusbrolį, kurį vidurį gatvės papjovė Afganistano karo veteranas. Šiaip sau – po ranka pasimaišė. Berods pora metų atgal Panevėžyje ar Pakruojyje tai vyko, berods nacionalinis skandalas buvęs, tačiau aš kriminalinių kronikų neseku iš principo, tai nieko nebuvau girdėjęs. Vaikinas papasakojo priešistorę, kaip jis pats ten atsidūręs, kas per fruktas tas veteranas, kaip jis pirmas prie to savo pusbroliuko pribėgęs ir kaip ant jo rankų anas numiręs. Istorija tragiška. Pastačiau alaus vaikinui. Tada prasidėjo antroji ir didesnė pasakojimo dalis. Veiksmas čia jau sukosi aplink žurnalistus ir studijas, laidas kuriose jam teko duoti interviu ir svarbūs žmones kuriems reikėjo raportuoti. Tik po gero pusvalandžio pavyko pusiau mandagiai nusiplauti man, nors jutau anas turėjo dar daug ką, o ir ne po vieną kartą pasakyti...

Antrasis personažas tai jureiviukas, vienas tų, su kuriais teko kajute dalintis. Šnekėjom apie jūras, bangas sulig dešimties aukštų pastatais, izoliaciją ir juodą fizinį darbą. Dar kalbėjom apie tikslus, norus ir motyvacijas – ką veikti gyvenime. Stengdamasis nepasistatyti savęs į kažkokią povišką pozą lengvai paeskizavau savo ateinančių 6-8 metų planelį ir tikslus – nu gerai gerai, buvo tame ir tuštybės elementas, neneigiu :P tačiau dariau tai tikslingai, mat anas skundėsi jis jog nežino ką jam dabar daryti ir teks jam uždirbtus pinigus išleisti ant bobų ir alkoholiui, nes daugiau nėra ką veikti. Anie po pusmečio jūroje parsiveža gal 50k sąskaitoje – nu nemenkas vakarėlis išeiti gali šiaip :) Atlikęs elementarią algebrą ir paskaičiavęs jog aš kalbu apie ~15 metų zulinimąsi vien tam, jog galėtum atsistoti į starto pozicijas, anas atmetė tokias galimybes. Tiems, kas manęs nepažysta, pasakysiu jog esu aš iš tų sapaliotųjų prigimties, tų kurie vis prisisvajoja kokių nesąmonių, prisikuria fantazijų ir, išgyvendami jas savo galvose, jaučia laimingi kaip slyvos, retai kada besiimdami anas realizuoti. Tokia prigimtis veda į tai, jog tų svajonių bagažas galiausiai tampa toks platus ir įvairialypis, jog atrodo galėtum vos ne kiekvienam sutiktam žmogui po svajonę asmeniškai surasti ir atiduoti, jei jis savosios neturi. Taip atsitiko ir šįkart – prieš gerą pusmetį svaigau aš apie galimybę plaukti aplink pasaulį su jachta. Realiai planas nors ir didžiai finansiškai rizikingas, tačiau labai man imponavo savo originalumu kaip surinkti ir gauti pinigus, jog net esanti tikimybė ne tik už laivą išsimokėti ir kelionę padengti, bet dar ir užsidirbti jos metu. Tai ėmiau ir išdėsčiau jam visą tą planą, turėdamas omenyje jog anas yra smarkiai apgirtęs ir vargiai ar beprisimins ką iš pokalbio ryte. Vaikino reakcija buvo atominė: „Nu blet kas per debilas! Nu lochas koks! Tu ką mane durniu laikai? Ką per šūdus čia šneki? Tu man normalią įdėją duok, kaip aš greit galėčiau daug balkių pasidaryti, o tu čia bylius kažkokius varai. Ne nu lochas bletnachui...“ murmėjo taip nusisukęs į sieną iki kol užmigo.

Personažas Nr.3 – devyniolikinis jūreiviukas atėjo į kajutę mums likusiems trims jau sugulus. Didžiai linkęs bendrauti pasitaikė. Taip didžiai, jog prieš tai artimai sukontaktavo su viduramžiu mariaku ruseliu, kreivai pažvelgusį į ištaturuota močiutės atvaizdą ant jo širdies. Močiutė tatuiruotėje su skarele ir maldai suglaustom rankom. Jinai jį viena užauginus, amžiną jai atilsį. Vaikinas daug kalbėjo, su savim paprastai, kartas nuo karto pavemdavo, tai per lovos kraštą (tuo momentu aš džiaugiausi, jog viršutiniame gulte guliu), tai vis kitame kajutės kampe. Galiausiai padariau didžią klaidą ir į, pasirodo retorinį, klausimą „ką norit veikti?“ atsakiau jog norim miego ir tylos – tuoj užsidegė šviesa, buvo pagriebtas nuo stalo tuščias butelis degtinės ir gana nedviprasmiškai paaiškinta jog „užmuš mane čia nachuiblet vietoje kaip šunį, kad negerbiu ir nenoriu su juo kalbėtis“. Situacija išsukau taikiai, tačiau vaikinas ryte labai stebėjosi, kodėl jo krumpliai kraujuoti (čia kai ruselį baladojo) ir kodėl apsikabinęs tuščią degtinės butelį miegojo...

PS.: Kelto apsauginiai visiški chamai...

7 komentarai:

LetMeFly rašė...

Yra tekę girdėti kito bičiulio pasakojimą iš tokios pat kelionės, kur veiksmas labai jau panašiai vystėsi pailiustruotas vodke ir antropologiniais stebuklais. Anas, tiesa, ten ir dangiškom spalvom pasidabint gavęs veidelį savo, nes su ruskiais įsivėlė į diskusiją. O tu daugiau rašyk. Mėgstu tave skaityt.

FK rašė...

ai tai kad dabar Linkomanija ir josios kino elito grupė gyvenimą labai graužia ;)

Tačiau būna pribręsta ir tenka jau, niekur nesidėsi...

Simakas rašė...

paskaiciau, kaip kokio nors pusiau gero romano pirma skyriu. bet gal tai gerai?

FK rašė...

nu kaip tekstui, kuriam net elementari korektūra nebuvo atlikta, tai "pusiau gero romano" įvertinimas yra smarkiai didelis :)

Anonimiškas rašė...

Vietininke, sutrumpėjusios galūnės daiktavardį, rašome su "y" ;} (vidurį)

Anonimiškas rašė...

reikia patikrinti:)

ElroyTLanphear rašė...

淫美論壇視訊聊天交友9426成人視訊咆哮成人繁體成人交友qq視訊聊天線上免費視訊聊天視訊聊天花漾亞洲瘋情網視訊ggo視訊美女avshow成人情色網影音視訊聊天室視訊美女巨乳34cav999免費影片sex888影片分享區免費聊天66k免費聊天firework視訊美女mybanksexdiy影城