pirmadienis, vasario 16, 2009

Skaitalai #n+4

"Reikia pripažinti, kad pesimizmas, kurį daugelis supranta pažodžiui ir klaidingai painioja su hipochondrija, iš tiesų padeda tiesmukai žiūrėti į gyvenimą ir teikia daug paguodos. Kadangi viskas yra tik reliatyvus Niekas, kam tada kelti šitiek triukšmo; tuo labiau kad pati tiesa taip pat tik tą akimirka tiesa?" Čia galima būtų ir jau baigti, tačiau dar pora sakinių kolegoms studentams "Juk neseniai buvo atrasta, jog vakarykštė tiesa rytojaus dieną gali tapti nesąmone. Taigi ar verta eikvoti jėgas ir jaunystę, kad atrastum daugiau nesamonių?" Ir po šio sakynio jau reikėtų sustoti, tačiau negaliu dėl paskutinio jaustuko: "Vienintelis tikras dalykas - mūsų laukia mirtis. Ir vis dėlto gyvenkim! - Kam? Dėl ko?.. Et!..."
PS.: Per daug citatom užverčiau, tačiau nesinori tuščiažodžiauti ir pilstyti iš tuščio į kiaurą :/ Nu sekantis įrašas jau bus normalus...

Komentarų nėra: