ketvirtadienis, vasario 12, 2009

Skaitalai #n+2 (šį karta be saiko asorti)

"Prieš vakarienę buvo vėl sutikęs ją vestibiulyje, ir šį kartą ji gana palankiai nužvelgė jį, tačiau jis visą laiką galvojo: "Okam to reikia? Buvo metas, kai galėjau turėti daugybe gražių moterų, tik reikėjo pamoti pirštu, bet kam pradėti tai dabar, kai iš ankstesnių troškimų belikęs šešėlis, menki trupiniai? Kam?" "

"Jį pagavo didžiulis noras joms padėti, o gal ir sužavėti. Jis ėmė jas linksminti, traukinyje surizikavo pasiūlyti vyno ir su malonumu stebėjo, kaip jos atsigauna ir ima gerai apie save manyti"

"Ji jauna ir patraukli, bet tą patį galima pasakyti ir apie Topsę. Per tuos keturis metus tikriausiai turėjo meilužių ir mylėjo juos. Juk niekados negali pasakyti, kiek vietos užimi kito žmogaus gyvenime."

"Jis perskaitė telegramą dar kartą. Sunkiai alsuodamas, įsmeigęs akis į vieną tašką, atsisėdo ant lovos; ir pirma mintis buvo ta pati, visuomet ateinanti į galvą egoistui vaikui, netekusiam tėvų: kaip man atsilieps, kad nebėra tų, kurie buvo pati pirmoji ir pati tvirčiausia apsauga gyvenime?"

Komentarų nėra: