sekmadienis, lapkričio 30, 2008

You and I are the same. We kill out of indifference, out of love sometimes, but never out of hate.

Kažkur skaičiau (ar išgirdau) mintį, jog ateina momentas, kai gyvenimas nustoja duoti ir pradeda atsiimti. Vietoje pirmų kartų atsiranda paskutiniai: paskutinį kartą matei artimą žmogų, paskutinį kartą lankeisi mieloje vietoje, paskutinį kartą… Šis lūžio taškas mane gąsdina tuo labiau, kuo geriau horizonte jį galiu įžvelgti… Gal tada išeitis yra pasinerti į atsiminimus, kaip kad aš realybę mainau į fantazijų pasaulį, tačiau nuojauta kirba, kad geriausiu atveju, tai tik placebas...

1 komentaras:

sedo rašė...

Kad tu dar per jaunas įžvelgti lūžio tašką. Arba išsemtas gyvenimo etapas, keiti kryptį ir atsiranda "pirmų kartų".