sekmadienis, birželio 15, 2008

Sveiki, aš esu 'film junkie' :)


Nu ok, šmaikštai šita reklama susukta, priemu akmenį į savo daržą.. :) Bet vat apturėjau didelį džiaugsmą pamatyti idealų si-fi filmą: jokių kosmosų, jokių monstrų, jokių elfų, dvarfų, robotų ar telepatų, tiesiog 7 besikalbantys žmonės. Nu užmeskite akį į treilerį:

Užkabina mane tokie filmai, kur dialogas naudojamas kaip esminė media, o jei dar gera idėja už jo stovi, tai atsiplėšti neįmanoma.

Richard Linklater: "My plan B has always been to make a film about people who talk a lot."

penktadienis, birželio 13, 2008

Poliarizacija: Kaip pavyzdys, Anarchija.lt vs Patriotai.lt

Jau kuris laikas esu užsiprenumeravęs įrašus iš www.anarchija.lt svetainės. Paprastai įrašai būna įdomus ir informatyvūs, kaip kad pastarasis, ir tik retkarčiais pasitaiko paaugliškai naivių. Antrasis polius, kurį netikėtai radau, yra lietuvių nacionalistų svetainė www.patriotai.lt. Tikriausiai mano pozicija, vertinant jų publikacijas, nėra pati objektyviausia, tačiau radus tokia rašliavą, tiesiog nekyla ranka vertinti juos bent kiek rimčiau.

Tačiau ne apie šias konkrečias svetaines noriu pakalbėti, jos tik atspindžiai procesų, vykstančių musų šalyje, ir yra mano naudojamos grynai iš tinginystės paskatų, kaip lengviausiai mane pasiekiantys virpesiai, sklindantys iš Lietuvos vandenų, kuriuose, atrodo, prasidėjo įdomūs pasitiurškenimai.

Po nepriklausomybės atgavimo viskas buvo aišku: kairė yra komunistai, o dešine – šviesus rytojus. Tada taip ir buvo. Bėgant laikui ir ateinant naujoms kartoms, kurios nepatyrė Sovietų Sajungos, ‚kaire‘ jau asocijuojasi ne su 'gulagais', o greičiau su 1968 Prancuzijoje vykusioms studentų riaušemis. Bet pokyciai ne tik jauniausiuose visuomenės sluoksniuose jaučiami. Neperseninusiai pasirode NK95, pradėtas klibinti ‚krikšcioniškų‘ vertybių akmuo, bandoma net ir prieš laukinį kapitalizmą, Lietuvoje įsivyravusį, balsą kelti. Nežinau, ar tai įstojimo į ES išdava, tačiau koreliacija akivaizdi, o ir turint europinį humanizmo tradicijos užnugarį, žmones tvirčiau išdrįsta išsakyti nepopuliarias mintis. Gerai yra visa tai, tačiau jau nebe ‚Baltijos kelias‘. Skirtingos nuomonės ir pažiūros dabar jau neapsiriboja, už kurią partiją balsavo žmogus rinkimuose (darant prielaida, kad išvis balsavo, mat mano kukliu, asmeniniu įsitikinimu prasmės šiame akte, ar „pilietinės teisės išraiškoje“ yra tiek pat, ar net mažiau, kaip ir apsispręsti. gersi latte ar espresso kavą. Ir ne, ne iš piktai, taciau žvelgiant į esamą pasirinkimą iš Lietuvos partijų...), dabar yra kvestionuojamos vertybės – ‚pro life‘ ar ‚pro choice‘, už lygias teises homoseksualams ar „tikrosios“ šeimos apibrežimas. Visi šie pasirinkimai skaldo ir poliarizuoja visuomenę. Belieka tik tikėtis, kad abiems pusėms užteks proto įsivelti į konstruktyvią diskusiją, o ne mėtytis mėšlais. Bet tai dar bus ateityje, o dabar žiūrim visuomenės grupių dinamiką ir kas iš jų susiformuos...

PS.: Esu nusipirkęs William Strunk, Jr ir Edward A. Tenney „The Elements of Style“, Laurynui rekomendavus. Laiks nuo laiko paskaitau, bandau išmokti ir pritaikyti profesiniuose rašinejimuose. Ir nors, tenai aprašyti dėsniai yra universalūs visoms kalboms, kaip kad Aurelijus Katkevicius savo bloge pastebėjo, tačiau, kai prisėdu rašyti ką nors sau, būtų tai blogo įrašas ar kokia esė, visos „trumpų sakinių“, „raiškos“, „daugiažodžiavimo vengimo“, etc. dogmos iš galvos išgaruoja ir pliekiu taip, kaip man širdis diktuoja. O širdis diktuoja rašyti taip, kaip ir kalbu, tai yra gausiai, suveltai ir sporadiškai šokinejant tarp idejų :) Pasisekė tikriausiai pasauliui (ta prasme žmonėms, apturėjusiems nelaimę su manim susidūrti), kad dažniausiai kalbu aš mintyse, su savo „nematomais draugais“... :)

PPS.: kątik atsiverčiau šį savo įrašą ir radau išnykusias du trečdalius lietuviškų raidžių. Niekaip nesuprantu, kaip tai atsitiko, tačiau pabandžiau atstatyti, jei dar liko kas praleista, nekreipkit dėmesio, kaip ne kaip, jei jau užsukat į mano blogą, tai su gramatinėm klaidom turėjote jau apsiprasti... :)

sekmadienis, birželio 01, 2008

Prezitentai

OK, retai aš apie politiką rašau, bet šį kartą nesusilaikiau. Pradžiai Barack Obama apsilankymas Google ir jo kalba. Valanda laiko žiūrėjimo – tegyvuoja prokrestinacija! :)





Labai smagiai skamba jo mintys, bet ne apie US aš noriu kalbėti. Noriu apie mūsiškę šalį, artėjančią prie savo tūkstantojo gimtadienio. Taigi kas galėtų būti sekantis lyderis? Mane jau senai stebina, jog EU komisarės Dalios Grybauskaitės reitingai visuomenėje yra labai aukšti, atsižvelgiant, jog ne taip jau dažnai girdima ir matoma ji yra. Tačiau tai vadinamas „gut feeling“ tikriausiai – stiprios asmenybės žavesys. Aš pats labai norėčiau, kad ji bolotiruotusi, velnias, aš net pasivarginčiau balsuoti už ją :)

PS.: grįžtant prie JAV prezidentinės rinkimų kompanijos, tikiuosi, kad šis „jaunuolis“ laimės, incestinių teksasiečių mentalitetas tikrai užknisęs jau...