sekmadienis, gegužės 18, 2008

Nacionalizmas ir impotencija

Vakar minėjome Gedimino gimtadienį. Ramus buvo pasisėdėjimas iki paryčių su daug kalbų, sangrija ir vynu. Nedaug mūsų svečiavosi, bet pačiais paryčiais iš svečių telikau aš ir Donatas, kuris šiek tiek padauginęs sangrijos, jog teko man tempti jo dviratį iš Nørresundby į Aalborgo centrą. Šeštą ryto pėdinome sau ramiai, šnekėdami apie nesąmones, vis grįždami prie pradėto pokalbio, jog mano šaipymaisi iš žmonių bukumo yra blogas dalykas, kuo jis karštai stengėsi mane įtinkinti :) Nuotykis prasidėjo priėjus Studenthuset aikštę. Pirmiausiai man nuo galvos nuskrido skrybėlius ir pajutau smūgį į nugarą. Net dorai nespėjęs susigaudyti kas ir kaip, atsisukau ir automatiškai žiebiau į dantis. Iki šiol viskas vyko lyg pagal standartinį užpuolimo scenarijų, tačiau vėliau išsirutulioja įvykiai, dabar kelia man keistą šypsenos ir sumišimo derinį. Taigi, pradžioje apibūdinsiu situaciją. Esam keturiese: aš, Donatas, nelabai besiorientuojantis erdvėje, ir du danai (~27-30 metų). Vienas iš jų, su kuriuo jau spėjau apsikumščiuoti, labai panašios būsenos kaip ir Donatas, o kitam, drimba iš burnos putos, berėkiant ant mūsų– „You fucking german bastards!“. Kodėl mes patapome vokiečiais taip pat nežinau, tačiau neketinau gilintis į šias peripetijas. Dabar prasidėjo keistumai – vietoje to, kad mus pultų spardyti, jie tiesiog pašiaušė savo uodegų plunksnas ir svaidėsi keiksmais. Nu ką, jei jau suteikė šiek tiek laiko, nusprendžiau tuo pasinaudoti ir nusimečiau nuo pečių paltą su švarku – labai šie rūbai nepraktiški muštynėse, teko tą Lietuvoje dar išsiaiškinti. Susigrupavimas įvyko irgi natūraliai, Donatas ir pirmasis danas, kuriam jau buvau smogęs, stovėjo vienas prieš kitą, linguodami kaip du beržai vėjyje, o aš su antruoju pradėjau sukti ratus, iškėlę kumščius. Patiems danams, man atrodo, aš taip ir neištariau nei žodžio, tačiau daugiau nei pakankamai teko išgirsti: „I will fucking kill you, you funcking shit. Ill give you a first swing – take your best shot you bitch“ taip toliau ir panašiai... Bandžiau Donatui parodyti, kad dviese griebtume agresyvųjį, tačiau jis buvo taip įsisvyravęs, jog nelabai ar gaudėsi situacijoje. Taigi, apsukome su danu kokius du ar tris ratus, vienas apie kitą, tačiau kaip nepuolė jis manęs, taip nepuolė. Visa situacija atrodė tragikomiškai todėl nesusilaikiau nepradėjęs juoktis, šiek tiek turėjo tai juos nustebinti. Kas vyko toliau, dar komiškiau – tiesiog nuleidau rankas, atsukau jam nugarą ir nuėjau pasikelti rūbų. Letai apsirengiau, besiklausydamas keiksmų, pakėliau dviratį ir stumtelėjau Donatą, kad išjudinčiau iš svyravimo ir pajudėtų jis. Taip ir nuėjome. Sekė jie mus dar kokius penkiasdešimt metrų, rėkdami pavymui, vienas kuris dar pastūmė (ar nuspyrė) Donatą taip, jog jis pačiuožė asfaltu gerus du metrus, tačiau šis, būdamas prie nutrūkimo ribos, nelabai gaudėsi situacijoje ir net neparodė jokio supykimo ar suvokimo kas vyksta, tik bumbėjo sau kažką po nosimi. Priėjus Bulvardeną, kuriame jau buvo ankstyvų žmonių, mūsų „pažystami“ atsikabino, tik prieš tai mūsų link sviedę medinį balkį... Tai vat, likau su į dantis nubrozdintu krumpliu ir keistu jausmu. Kaip ne kaip, tai buvo nacionalistinis išpuolis, paskatintas neapykantos svetimtaučiams, bet labiausiai mane stebina jų iškastruota agresija – nors ir jie užpuolė mus, tačiau po pirmų niuksų, jie tebandė išprovokuoti agresiją, kad turėtų pasiteisinimą mus suspardyti! Žinau, jog pagal Dk įstatymus tas, kuris pradeda muštynes, yra kaltas, tačiau tokia impotentiška ir baimės persunkta agresija kelią pasigailėjimą. Kažkaip tikrai su didesne pagarba (nelabai tinkamas žodis, tačiau kito nerandu) žiūriu į žmones kurie atiduoda savo pasirinkimui, o ne trypčioja vietoje, bijodami savo elgesio padarinių... Keista ką iš mūsų daro civilizacija.

P.S.: dar sukant ratus, su iškeltais kumščiais, kai maniau, jog muštynės garantuotai įvyks, nusišypsojau sau pagalvojęs, jog mano profesorius išvažiavo mėnesiui į US – iki kol grįš, spės fanarai išnykti.. :D

2 komentarai:

Donatas rašė...

:) nelabai ka atsimenu, tiek kad sunkus sekmadienis buvo ...

Meile Sposmanyte rašė...

Kazyma, butinai itrauk si epizoda i savo busima filma!!!