pirmadienis, balandžio 07, 2008

Laikas ir šiaip

Visokios nesąmonės darosi man su laiko jutimu. Pvz sėdžiu sau ketvirtadieni kaip ridikas ir darbuojuosi ties projektu, karts nuo karto su kuom nors persimesdamas keliais žodžiais Gmail chate. Bekalbant su lt reziduojančiais žmonėm, priartėjus darbo pabaigai, pasako, kad savaitgalis jiems jau prasidėjo. Nu, galvoju sau, neblogai Lietuvoje, vis išeiginės ir trijų/keturių dienų savaitgaliai :) Vakare ateina nauja žinutė iš pažystamų, šį kartą vietinių, kodėl penktadienio vakarą leidžiąs prie kompiuterio - nustebau lengvai, pasitikslinau kalendoriuje ir, akurat, penktadienis. Nieko čia keisto ar neįprasto, gana dažnai taip žmonėms atsitinka, kai pasineria į rutinišką darbą. Tačiau šiandien, atsikėlęs 6am, nukėblinau iš pat ryto į universitetą, vien tik tam, kad sužinočiau, jog vėl sumaišiau dienas, ir kūrsai, kurie, mano fantazijoje, turėjo būti šiandien, bus tik rytoj. Vėlgi ne pasaulio pabaiga ar stebuklas koks, tačiau šių susivėlimų užteko, kad persipildytų mano kantrybės taurė, todėl ėmiau ir... mečiau rūkyti. Taip taip, jokio tiesioginio ryšio čia nėra, galit ir neieškoti :) Tiesiog šiaip.. :)

Tai va, nerūkau jau net visas dvi ar tris valandas, o ant mano bicepso užlipintas narkotinis pleistras. Savijauta keista, žymiai geriau, nei kad tas jų žiaumočkes kramtyti, tačiau vis tiek rankos vietos neranda…

1 komentaras:

Telefone VoIP rašė...
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.