penktadienis, lapkričio 30, 2007

OK - pošlybės.

Pamenat aš kažkada į "Kalbant su vilkais" postinau 'The guys rules' - dabar gavau linką apie BJ iš kitos pusės.. Perskaitykyte, tikrai educational :)

Ir dar šiek teik...

Permečiau akimis paskutinį įrašą ir iškilo iš atminties viena knygos ištrauka, šiek tiek papildanti pradėtą temą: J.M. Coetzee „Nešlovė“

" – Tuo metu? Tu klausi, ar nesigailėjau veiksmo įkarštyje? Žinoma, kad ne. Veiksmo įkarštyje nėra vietos abejonėms. Esu tikras, tu pati tai žinai.

Ji nurausta. Jau senai jis nematė, kad vidutinio amžiaus moteris taip smarkiai išraustų. Iki pat plaukų šaknų.

– Bet Grehemstaunas tau tikriausiai atrodo mieguistas, - sumurma ji. – Kai palygini.

– Grehemstaunas man visai nieko. Bent jau nėra pagundų. Be to aš negyvenu Grehemstaune. Gyvenu ūkyje kartu su savo dukterimi.

Nėra pagundų: grubu taip sakyti moteriai, net tokiai negražiai. Tačiau ne visiems ji atrodo negraži. Buvo toks laikas, kai jaunoji Bevė kažkuo patraukė Bilą Šou. Gal ir kitus vyrus.

Jis mėgina įsivaizduoti ją prieš dvidešimt metų, kai aukštyn pakeltas veidas ant trumpo kaklo veikiausiai atrodė guvus, o strazdanota oda buvo sveika, lygi. Pagautas impulso, ištiesia ranką ir pirštu perbraukia jos lūpas.

Ji nuleidžia akis, bet neatšoka. Priešingai, atsako, lūpomis brūkštelį jo ranką – galima net pasakyti, kad pabučiuoja, – ir visą laiką įnirtingai rausta.

Daugiau nieko neįvyksta. Tai viskas. Netaręs daugiau nei žodžio, jis išeina iš klinikos. Už nugaros girdi, kaip ji išjungia šviesas.

Kitą popietę ji jam skambina.

– Gal galim susitikti klinikoje ketvirtą valandą, – sako. Tai ne klausimas, bet pranešimas, ištartas aukštu, įtampos pilnu balsu. Jis vos nepaklausia: „Kam?“, bet susipranta ir nutyli. Tačiau nustemba. Galėtų lažintis, kad šis kelias jai nepažystamas. Turbūt iš naivumo ji mano, kad taip vyksta svetimoteriavimas: moteris paskambina jos siekiančiam vyriškiui ir paskelbia, jog yra pasirengusi."

Beje ši knyga yra puiki, o pats Coetzee neperseninusiai Literatūros Nobelio premiją laimėjo…

Knygos, gyvenimas ir saviapgaulės visokios malonios

Robert Greene - "The Art Of Seduction"

Bekalbant su Nerium apie jo naują pomėgį klausytis podcastų ar audio knygų, kol mina pedalus į ir iš univero, kilo mintis pasižvalgyti ir pačiam ką būtų galima rasti audio formate. Taip į mano rankas pakliuvo viena papiktinta knyga - "The Art Of Seduction". Jos pavadinimas manau viską pasako pats, tačiau štai jūms trumpa ištrauka iš preface:

"People are constantly trying to influence us, to tell us what to do, and just as often we tune them out, resisting their attempts at persuasion. There is a moment in our lives, however, when we all act differently—when we are in love. We fall under a kind of spell. Our minds are usually preoccupied with our own concerns; now they become filled with thoughts of the loved one. We grow emotional, lose the ability to think straight, act in foolish ways that we would never do otherwise. If this goes on long enough something inside us gives way: we surrender to the will of the loved one, and to our desire to possess them.
Seducers are people who understand the tremendous power contained in such moments of surrender. They analyze what happens when people are in love, study the psychological components of the process—what spurs the imagination, what casts a spell. By instinct and through practice they master the art of making people fall in love. As the first seductresses knew, it is much more effective to create love than lust. A person in love is emotional, pliable, and easily misled. (The origin of the word "seduction" is the Latin for "to lead astray") A person in lust is harder to control and, once satisfied, may easily leave you. Seducers take their time, create enchantment and the bonds of love, so that when sex ensues it only further enslaves the victim. Creating love and enchantment becomes the model for all seductions—sexual, social, political. A person in love will surrender."

Nesuklyskite - tai tikrai "pikta" knyga! "Pikta" ji ne savo turiniu, kaip kad tarkim pragmatiškasis Makjevelio "Valdovas", ne, tiesiog jos tikslas suvilioti JUS:) Įtikinti, jog eilinis Petras iš Naujininkų, ar Marytė iš Šilainių, gali būti Don Migel De Manjara ar Kleopatra... Tačiau ji smagi, o ir triukai, kurių ši knyga gali išmokyti, yra teisingi ir efektyvūs... :)


Uwe Ommer - "Do It Yourself"


"I spend yesterday evening with Salome, a rather young cool woman I met on Myspace. We went to this sad little rock bar. We went through our routine to Stuck in the Sound, teetering on our ten-centimeter heels.
When Salome came back from the toilets, she had the face of a woman who has just been snogged within an inch of her life. I asked her who the lucky boy was and she showed me a beautiful blond woman with a microscopic nose.
"So, it turns out you like girls?"
"No, I just like venturesome tongue!"
Well, I go along with that.
<...>
Today I am taking my album with me, I boarded Jacques family's barge. After getting little Paul to sleep, I kept thinking about what Salome had told me. She about summed thing up. The quest for pleasure: pleasure that hurts, disturbs or disgusts. Pleasure wears a lot of different masks - one of them is pain. She and I had just taken a one-way ticket to hell. Well, if you wanna keep worm, it's the only "place to be". And when I see all these jerks who save themselfs up their whole lifes long just to be sure of a place in paradice, I just split my sides!
<...>
Making love to Emmanuel proved it: we're worse then animals. It's not just what we do, it's what we think! We are repulsive! Here's to us! Chin-chin!
<...>
PS.: Thanks for encouraging my latent exhibitionism!"

ketvirtadienis, lapkričio 29, 2007

Nuo šiol jį matysiu, vaikščiojantį tarp avilių, savo rankomis sodintų liepų sode.

Amžiną atilsį...

trečiadienis, lapkričio 21, 2007

Ruduo baigiasi ir artėja žiema – tradiciškai melancholiškos nuotaikos dominuoja. Neskaitant kad peršalau mažumėle... Vieną dieną nueinu į darbą, paskui dvi vartaliojuos su vos vos pakilusia temperatūra ir aptemusiom akim – ir vėl iš pradžių... Darbo dirbti nelabai sekasi, todėl litrais siurbiu arbatą, skaitau ir žiūriu. Šiais atžvilgiais pastaroji savaitė gana produktyvi: 5 knygos ir 7 filmai (iš kurių tik vienas buvo dėmesio bent kokio vertas, nu bet ai...) Beje vėl greitomis perverčiau kelias Vonnegut‘o knygas ir prisiminiau tą dieną, kai jis mirė. Jei būtų veikęs mano blogas, tos dienos įrašas vadintusi „Kurt Vonnegut dabar danguje su Dievu ir Isaacu Asimovu“ :D

Trumpas šis įrašas ir be jokios temos. Pabaigai citata iš įžangos:

„Buvo toks mano jaunystės amžius, kai aš gailėdavau elgetų ir jų opų. Jiems samdydavau gydytojus ir pirkdavau balzamų. Karavanai man priveždavo iš kokios nors salos aukso pagrindu pagamintų tepalų, užtraukiančių žaizdoto kūno odą. Šitaip elgdavausi iki tos dienos, kol perpratau, kad jie brangi kaip retą prabangą savo pūlinius, užklupęs juos besidraskančius ir besitepančius išmatomis odą, kaip daro tasai, kuris tręšia dievą, kad iš jos išrautu purpurinę gėlę. Jie rodė vieni kitiems puvėsius didžiuodamiesi, keldamiesi puikybėn dėl gautų dovanų, nes tasai, kuris gaudavo daugiausiai, pats savo esybėje lygindavo save su didžiuoju kunigu, kuris pristato patį gražiausią dievaitį. Jeigu jie sutikdavo pasitarti su mano gydytoju, tai tik todėl, kad puoselėdavo viltį, jog jų šankeris apstulbins jį savo smarve ir išplitimu. Ir jie mosikavo savo strampais, kad užimtų vietos pasaulyje. Taip jie priimdavo gydytojų paslaugas tartum malonę duodami apiplauti rankas ir kojas; tai glostė jų savimeilė, bet vos tik liga pranykdavo, pasijusdavo esą beverčiai, nepuoselėjantys nieko iš savo esybės, tarytum nereikalingi, ir nuo to laiko jie imdavo rūpintis, kaip pirmiausia atgaivinti opą, kuri jais mito. Ir paskui, iš naujo puikiai prisidengę savo liga, šlovingi ir tuščiagarbiai, paėmę į rankas medinį dubenį, jie vėliai pasukdavo karavanų keliu ir savo nešvaraus dievo vardu plėšdavo išmaldą iš keliautojų.“

sekmadienis, lapkričio 04, 2007

Pagaliau

Praeitą savaitę atkeliavo lauktasis siuntinys iš UK – keturios Taschen‘o knygos! Įsigijau „Devils“, „Do It Yourself“, „New Erotic Photography“ ir „Cinema Now“. Jei pirmos trys grynai estetiniam grožėjimuisi skirtos, ketvirtoji mane domina labiausiai savo turiniu, pristatomi šešiasdešimt režisierių iš viso pasaulio. Ir nors dalis autorių man jau pažystami, tačiau vyliuosi, jog šis sąrašas palengvins mano knaisiojimusis po kinematografijos šiukšlyną, ieškant vertų dėmesio kūrinių. Iš kitos pusės didžiai nustebau, kad jie neįtraukė Jim‘o Jarmusch‘o – gal ir galima teigti, jog jis nėra šviežiena, tačiau ignoruoti jį jau neteisinga, ypač kai tarkim Pedro Almodovaras yra įtrauktas...

Nu jei jau pradėjau įrašą apie knygas ir filmus, tai pasidalinsiu ką paskutinį mėnesį skaičiau/mačiau įdomesnio. Pradžiai knygos, be knaisiojimosi po klasika (Sartre, Salingeris, etc.) NY Newark oro uoste nusipirkau „American Psicho“ (beje, šios knygos kino adaptacija tai pat yra pristatoma „Cinema Now“). Kadangi buvau skaudžiai nusvilęs su oro uostų knygynais (prieš tai Carolainoje pagriebiau pirmą pasitaikiusią knygą - Da Chen „Brothers“ – jau senai tokio šlamšto rankose neturėjau!) tai šį kartą rinkausi tik tokią, apie kurią būčiau girdėjas bent ką nors. Reziumuojant tai yra labai trikdanti knyga, dažnai tekdavo ją užversti ir leisti prasivėdinti galvai nuo nemalonių ar net šlykščių vaizdinių. Tačiau kas kas, bet tuščia grafomanija ji nėra. Ne klasiko ar Nobelio laureato kūrinys, tačiau verta dėmesio. Kinas – pradėjau išsamiau susipažindinti su Fassbinder‘io ir Greenaway kūryba – labai džiugina.