ketvirtadienis, spalio 04, 2007

Amerika neregėtoji

Taigi grįžau. Norėčiau pasakyti gyvas ir sveikas, tačiau jųjų supratimas apie ‚normalią‘ kambario temperatūrą yra nesuvokiamas – jei už lango plius 30C, tai viduje rasite ~12C. Jaučiu pradinius peršalimo požymius... :/ Nu bet nesvarbu. Šis įrašas bus trumpas. Vėliau pabandysiu parašinėti apie kelionės metu patirtus įspūdžius. Ne, nerašysiu apie pastatus ar apie dienotvarkes, greičiau panagrinėsiu kelias mintis, kilusias ir nugirstas, užu Atlanto. Dabar pasinaudosiu Bukowski‘o citata, bandydamas išreikšti bendrą jausmą, lydėjusį mane visos išvykos metu:


– Ką gersim, meiluti? – sugergždė ji.
– Du butelius alaus. Be stiklinės.
– Du butelius, meiluti?
– Taip.
– Kokio?
– Kokio nors kiniško.
– Kiniško?
– Du butelius kiniško alaus. Be stiklinės.
– Ar galiu paklausti?
– Taip.
– Tu išgersi abu?
– Tikiuosi.
– Tai kodėl tau neišgėrus vieno, paskui užsisakytum kitą? Bus šaltas.
– O aš taip noriu. Turbūt yra priežastis.
– Kai surasi tą priežastį, meiluti, pasakyk man...
– O kodėl turėčiau sakyti? Galbūt aš noriu pasilaikyti ją sau.
– Sere, žinote, mes neprivalome jūsų aptarnauti. Mes turime teisę atsisakyti aptarnauti bet ką.
– Neaptarnausi manęs vien todėl, kad užsisakiau du butelius kiniško alaus ir nesakau kodėl?
– Aš nesakau, kad mes jūsų neaptarnausim. Aš tik sakau, kad turime teisę.
– Klausyk, priežastis – saugumas, pasąmoningas saugumo troškimas. Mano vaikystė buvo sumauta. – Du buteliai iškarto užpildo tą tuštumą, kurią reikėtų užpildyti. Galbūt. Nesu tikras. – Žinai, ką aš tau pasakysiu, meiluti. Tau reikia psichiatro.
Priėjo stambus vyrukas purvina balta prijuoste.
– Kokios problemos, Bete?
– Šitas nori dviejų butelių kiniško alaus. Be stiklinės.
– Bete, galbūt jis laukia draugo.
– Jis neturi draugų, Blinki.
Blinkis pasižiūrėjo į mane. Eilinis storas vyrukas. Ne, jis buvo kaip du eiliniai stori vyrukai.
– Tu neturi draugo? – paklausė manęs.
– Ne, – atsakiau aš.
– Tai kam tau reikia dviejų butelių kiniško alaus?
– Aš noriu juos išgerti.
– O kodėl tau neišgėrus vieno, vėliau užsisakytum kitą?
– Man taip labiau patinka.
– Niekada negirdėjau nieko panašaus, – tarė Blinkis.
– O kodėl man negalima? Uždrausta įstatymo?
– Ne, tiesiog keista, ir tiek.
– Aš jam sakiau, kad jam reikia psichiatro, – tarė Betė.
Jie abu stovėjo ir žiūrėjo į mane. Aš išsitraukiau cigarą ir prisidegiau.
– Tas daiktas dvokia, – tarė Blinkis.
– Tavo ekskrementai taip pat, –atsakiau.
– Ka?
– Atnešk man, – tariau, – tris butelius kiniško alaus. Be stiklinės.
– Jis psichopatas, – tarė Blinkis.

4 komentarai:

sedo rašė...

Laukiu pratesimo..

Anonimiškas rašė...

Yep, super taikliai chia.
Kada pasirodysi LT?

FK rašė...

19-23 busiu...

Symka rašė...

Karta uzsisakiau karstos arbatos per pietus Italijoj... :)