pirmadienis, rugsėjo 10, 2007

Sekmadienis ir savaitė Berchtesgaden'e ('oje)

Sekmadienio rytas sunkokas pasitaikė, bet kaip sakoma, ir prie karimo priprantama.. Amerikonės buvo šventai įsitikinus, jog reikia gydytis tuom, nuo ko susirgai, todėl, kai aš išeidinėjau apie pietus, viena jau lūžus buvo, o kita krizeno nesustodama.. :) Kaip bebūtu, vėl po žemėmis metro, pora valandų praleista pas ‚Coffee Fellows‘ su jų skaniom kavom ir pirmyn į kelią.

Sekantis kelionės etapas, nuo Miuncheno iki Betrichgadės, buvo praleistas vagonuose. Patiko man jų sinchronizacija traukinių: vienas atvyksta, atsidaro durys, visi keliaiviai tekini su bagažais pasileidžia iš 2‘o perono į 7‘ajį, nes traukinys išvyksta už minutės – net parūkyti nėra kada.. O ir šiaip nuobodu – vokiečiai neypatingai draugiškesni, kaip kad danai, tai teko su savom mintim laiką leisti. Atvykau į Betrichsgade pavakary, kaip tik praleidęs visas oficialias kalbas, bei populistinio tipo paskaitas ir iškarto gavau džiaugsmo sėsti prie vakarienės stalo. Atsisėst tai atsisėdau, bet tada teko išgirsti tokia naujiena, kad net nežinojau kaip čia man reguoti: visos Summer School‘o metu alus bus nemokamas!!! O_o „ – Nu suprantu, Vokietija, Bavarija, bet juk ne prisiliuobti susirinkom“ kalbėjo mano sąžinės balsas, kurį aš greitomis prismaugiau :) Ne, iš tikrųjų sudariau sutartį su juo (sąžinės balsu, ta prasme.. :) ), jog alų vartosiu tik kas antrą vakarą – ir žodžio laikiausi. Daugiau mažiau... :) Pats Summer School‘as buvo įdomus, nors dalis paskaitų buvo orientuotos į žmones, kurie turi tik pačius pagrindus (ar greičiau jų neturi), tačiau buvo ir tikrai įdomių ‚advanced‘ paskaitų. Be to ketvirtadalis paskaitų buvo orientuotos į verslo pradėjimą. Prezentacijos padengė tiek teorinį, tiek praktinį požiūrį. Tikriausiai kontraversiškiausiai dalyvių buvo vertinamas šia tema surengtas konkursas. Reikėjo susigrupuoti ir per savaitę sugalvoti projektą verslui, kurį šeštadienį ‚pardavinėjom‘ komisijai. Kadangi visi dalyviai save identifikuoja ar su mokslininko, ar inžinieriaus amplua, niurzgėjimų ilgai laukti neprireikė, ir nesvarbu, jog buvo leista ir mokslines idėjas pristatinėti... Kiti dar zirzė, jog šis konkursas suskaldė publiką į mažas grupeles ir trukdė bendravimui, tačiau čia gryna nesąmonė – mūsų grupelė spėjo ir prezentacijas daryti, ir vakarais paskutinė nuo stalų pakildavo.. Ai apie mūsų grupe – susiformavo ji pirmos vakarienės metu: rusė (industrija), anglas (industrija), vengras (PhD), portugalas (PhD / kariuomenė) ir kuklus aš :) Apie visus galima butų rašyti nemažai, tačiau apie portugalą tikriausiai išsiplėsčiau iki kelių puslapių – nerealus fruktas! Nu gal ir išsiplėsiu, jei netingėsiu.. Savaitė bėgo greitomis – 9am prasideda paskaitos, 12 gaunam priešpiečius, dydžiu su lyg pietumis, 6 paskaitas baigiam, 7 vakarienė ir ‚bendravimas su kolegomis‘ :) Vienintelis nukrypimas nuo normos buvo trečiadienis, kai išlipęs ryte iš dušo, sugebėjau savo kakta išmėginti sienos tvirtumą – paskaitose atsidūriau po priešpiečių, su raudonu plėmu vidury kaktos... :( Niekis, kaip kad sako ‚iki vestuvių užgis‘, taip ir buvo – šeštadieni, prezentacijos metu, viskas chikipiki :)

Bus daugiau...

Komentarų nėra: