penktadienis, rugsėjo 21, 2007

‚Paprasto bičo‘ amplua.

Šiaip šį mėnesį jau ketinau naujų įrašų nedaryti į blogą – išeinu atostogų, tačiau nesusilaikiau :) Ai apie mane trumpai pabaigoje bus, o dabar apie nesvarbius dalykus...

Mane visada glumindavo šis apibūdinimas ‚paprastas (savas) bičas‘, mat dažniausiai taip tituluojami žmonės, yra toli gražu ne paprasti. Kiek teko pastebėti, tai smarkiai protingi, charizmatiški ir empatiški žmonės. Betgi svarbiausia jų charachteristika, mano požiūriu, yra ypatingai maža tuštybė, arba talentas ją pakasti taip giliai, jog net ūsai nekyšo. Lt viešojoje erdvėje yra įvairių tipažų, varijuoja tiek pažiūros, tiek košės kiekis tarp ausų, ir tai yra gerai – įvairovė reikalinga. Tačiau visada nesulaikau ironiškos šypsenos skaitydamas tokio tūlo S.Stomos rašinėjimus. Iš jojo ‚straipsnių‘ gana smarkus populizmo kvapas sklinda, aišku galima tai pavadinti aukso vidurio paieškomis, tačiau vidurkis yra vedamas iš masių, o individas, įsivaizduojantis, jog puikiai jį (suprasti aukso vidurį) atitinka, stokoja ne tik bet kokio originalumo, bet ir lengvai suklumpa prieš prisitaikėliškumo kaltinimą – kitaip tariant akivaizdžiai pasirinktas vaidmuo, dirbtina ‚saviako‘ kaukė. Paprastai aš jo „minčių“ neskaitau – laiko gaila, tačiau jei įvyksta skirmish‘as su NK95, tai peržvelgiu abiejų pusių pasisakymus. Šį kartą nuorodą į Stomos blogą radau Koršunovo straipsnyje. Pats Koršunovas man taipogi šiek tiek komiškas atrodo, gal dėl savo polinkio kudakuoti ir lengvos isterijos gaidelės straipsniuose, bet čia ne baisi nuodėmė:) Apie jų diskusiją nerašysiu – tipiška provokacija ir reakcija, tačiau pacituosiu vieną Stomos sakinį, kuris sukėle smagų juoką: „Juk ir mūsų viešojoje erdvėje matome vis labiau įsigalintį rėksmingą a la Vasiliauskaitė ekstremizmą, kuris savo neurotinį liguistumą, negebėjimą laisvai mąstyti ir diskutuoti kompensuoja aštriu geluonimi ir nepramušamais ideologinių dogmų šarvais.“ Primena vaikystę ir tada labai populiarų atsikirtimą „Pats tu durnas!“ Nu ką, postmodernizmo laikais gyvenam, ir jei žąsinas, į šikną prisikišęs plunksnų, gaidžiu kudakuoti pradeda, telieka tik juoktis:) Beje parašiau ir susivedė ironiškos paralelės su paties Stomos deklaruojama pozicija, nu bet čia jau nebesvarbu...

Apie mane trumpai, rytoj išlekiu iš EU porai savaičių. Mano tinginystės, o ir įgimtos prokrestinacijos pasėkoje, darbo kelionė patapo atostogomis. Gal ir gerai, išsinormuosiu mašiną ir pasitrankysiu po neregėtą kontinentą. Paskui turėtu būti gausu nuotraukų, o ir įspūdžių. Iki ;)

PS.: vis dar negaliu atsistebėti pozityvistinio mastymo pajėgumais... :)

Komentarų nėra: