ketvirtadienis, rugsėjo 13, 2007

Pabaigiam Miuncheno istorijas

Taigi praeitą įrašą baigiau šeštadieniu ir idėjų prezentacija. Bet apie viską nuosekliai.. Taigi idėją projektui sugalvojau vos pasibaigus pirmos dienos paskaitom ir pradėjau jos prastūmimo akcija grupės viduje. Aišku iš pradžių pasidarėm breinstormingą, tačiau nieko per daug iš jo nesigavo, todėl atkakliai brukau savąją, nors ji gana naglai atrodė – atsiet paimame 40 milijonų dolerių ir po keturių metu tampam pelningi:) Nu bet čia nesvarbu, galiausiai pasisekė visus įtikinti po to, kai paskambinus kelioms firmoms, jos pareiškė, kad jei dabar turėtumėme produktą rankose, jos su malonumu jį pirktų. Tuo labiau visų akys sublizgėjo, kai įvertinome teorinį rinkos dydį ir jis viršijo 3 milijardus dolerių :) Savaime suprantama tuoj prasidėjo tokie fantazavimai, kaip kad „davai metam visi mokslus/darbus ir griebiamės biznio“:) Bet kuriuo atveju, buvo smagu, kad visa grupė užsidegė – prezentacija buvo iškepta akimirksniu ir su pakiliausiomis nuotaikomis. Ai dar verta paminėti kitą motyvacija – konkurso nugalėtojų apdovanojimai:) Taigi iš viso buvo dešimt grupių ir penkios(!) prizinės vietos – 5os, 4os ir 3os vietų laimėtojai gauna knygas (vertė ~150Eu ant galvos), 2os gauna po GPS receiver‘į (vertė ~200Eu), o grupė, pristačiusi geriausią idėją, pasidalina 1500Eu (kadangi grupėse vidutiniškai buvo po penkis žmones, tai gaunam po 300 ant galvos – visai neblogai). Iš pradžių teturėjo būti keturi prizai, tačiau viena firma primygtinai įsipiršo finansuoti pirmosios vietos prizą – nebloga reklama visgi. Visą savaitę konkurencingos nuotaikos dominavo tarp atskirų grupių – visi tarsi pilnom vandens burnom sėdėjo ir nei šnipšt apie savo idėjas. Mes tai išsikalinėjom į kairę ir į dešinę, varijuodami idėjas nuo GPS traškinimo sistemos šunims, su vidaus degimo varikliu, naudojančiu atsinaujinantį energijos šaltinį – bezdalus, iki pomidorų žudikų armijos konstravimo:) Netempiant gumos – laimėjome antrą vietą ir buvome daugiau nei patenkinti! Pirmiausiai, nors už pirmos vietos prizas ir vertingesnis, tačiau nei vienas iš mūsų neturėjom GPS reveiver‘ių, nors ir dirbame šioje sferoje, o pinigai vis tiek būtų pragerti:) Dar smaguma, jog pirmą vietą laimėjo labai faina ir draugiška grupė su šiek tiek pakvaišusia idėja, o ne Stenfordo snobų kompanija – jie išviso nieko negavo:P Taigi bendrai paėmus, buvo smagu, neskaitant jau to, jog gavau pasidžiaugti ir praktiškai pritaikyti savo laimėjimą jau sekmadieni, kai teko po Miuncheną bastytis. Nors sekmadienis ir buvo lėtesnis, tačiau vis tiek fainas - apsistojau pas tokį portugalą Norb ir su jo internacionalinių draugu kompanija nuėjom į kinoteatrą. Vėliau prikroviau jam muzikos ir gerų filmų sąrašiuką sudariau, taip kad abipusė nauda :) Taigi galiu jau teigti iš praktinio patyrimo, jog CouchSurfing projektas veikia ir yra labai smagus – New York‘e tikrai tik taip ir gyvendinsiuosi! Ai dar nežinau ar girdėjot, bet pas mus pradėjo lėktuvai, kaip musės diklofoso pamosčiusios, kristi – vienas Aalborge nusileisdamas užsidegė (sulaukiau 3 skambučių ar tik aš jame neskridęs:) ), o kitas iš Kopenhagos į Palangą beskrisdamas supūliavo.. nu bet čia nesvarbu..

O šiaip vakar parai buvau išplaukęs link Oslo – vykdžiau eksperimentus firmos projektui. Viskas būtų buvę puiku, jei vienas geodezinis GPS receivr‘is nebūtų užstrigęs – nors mieta ant jo tašyk, kaip nemato nei vieno palydovo, taip nemato.. nu nesvarbu, čia tebuvo šalutinis tikslas, svarbiausi duomenys surinkti ir laukia kol juos išanalizuosiu, iš US grįžęs. Pats projektas jau baiginėjasi, ar bent jau mano vaidmuo jame, nes sugebėjau firmą įtikinti, jog verta jiems outsourcinti darbą univerui (tikiuosi mano superis paglostys mane už šias pastangas :D ) tai šiek tiek savimeilę paglostė prasidėjusios užuominos, kad man reiktu pas juos įsidarbinti, baigus studijas... bet aš mandagiai ‚ačiukaipnorsne‘ nusimuilinau :) Beje viršuje esanti nuotrauka daryta 6am. ant viršutinio kelto denio, šalia kapitono tiltelio, kuriame pagrinde ir bazavomės.

Komentarų nėra: