antradienis, liepos 17, 2007

Mini atostogos

Taigi savaitgaliui grįžau į Lietuvą sudalivauti dukterėčios krikštynuose. Tiek kelionė, tiek ir vizitas buvo smagūs ir kupini nuotykių. Viskas prasidėjo tuo, jog sugalvojau šį kartą į Kopenhagą ne skristi lėktuvu, o nudardėti traukinuku - atseit sutaupysiu kapeikų šiek tiek :) Taigi penktadieni anksti ryte nupėdinau į traukinių stotį ir paprašiau bilieto, o ir WildCard'o. Kai jau nusipirkau, pastebėjau 2 dalykus: a) pirmyn-atgal kelionės kaina tik 200DKK skiriasi nuo lėktuvo bilietų b) kad traukinys atsidurs Kopenhagoje likus 40 minučių iki lėktuvo į Vilnių pakilimo - 'fun' pagalvojau sau.. 5 valandos vagone, pilname įpatingai žingeižių ir įkirių vaikučių (su vienu net šiek tiek logišką pokalbį suregzti daniškai sugebėjau, į pagalbą aišku pasitelkdamas rankų gestus ir išraiskingas mimikas) Šiaip siūlyčiau neleisti vaikams kalbėti viešose vietose! Rūkoriams uždraudė rukyti, nes matai kenkia sveikatai, tai pagalvokit, jog vaikų cypimas ir verkimas, ir knerkimas, ir visa kita destrukcinė veikla, žiauriai per nervus groja ir neabejotinai padidina aniaurizmos tikimybę! Nu ok, juokai juokais.. Taigi iššoku iš traukinio Copenhaven H stotelėje ir kaip pamišęs šoku ieškoti artimiausio taxi. Surandu, tačiau taksistas kažkoks keistas. Tik man įsiropštus į priekinę keleivio sėdynę, pradeda kumščiu daužyti man į petį ir į nurodymus 'Too airport ASAP!!!' visiškai nereguoja. Šiek tiek pasimečiau, jei atvirai. Nei tai duoti jam atgal į dantis (kažkaip visai neskaudžiai jis ten trankė), nei bandyti kalbėtis, mat jis tik mykia ir urzgia. Galiausiai dašuto man atsisukti į galinę sėdyne, kur išsprogdinusi akis ir atvepinusi žandikaulį, sedėjo solidi danė. Ne chamas aš koks, todėl išsikabarojau lauk, palydimas dar vieno, visiškai nereikalingo niukso, ir nubėgau ieškotis laisvo taxi. Radau greitai. Tik pasirodo ne tokį greitą, kokio norejau.. Bet kuriuo atveju, už 200DKK (aha, būtent toks buvo kainų skirtumas tarp traukinio ir lėktuvo) nuvežė jis mane į 3 terminalą. Šiaip ne taip prasibroviau prie SAS self service ir išzirziau, kad užregistruotų į skrydį - 'Its your responsibility from now to reach the plane..' užnugaros tolo darbuotojos balsas, man pradėjus savo 'bėgimą per aerouostą su kliūtymis'! Trys terminalai, 20 minučių iki lėktuvo atsiplėšimo nuo žemės ir apsaugos patikrinimas - Misija Neįmanoma! Bet nuleisti rankas ne mano įprotis, todėl broviausi alkūnėmis, kojomis ir laptopo tašę, kaip lapus nuo kelio šluodamas vaikus ir bobotes, o didesnius už save, aplengdamas iš šono :) Jau artėjant prie vartų ir vėluojant 3 minutes, aerouosto garsekalbiuose pasigirdo malonus pranešimas 'All pasingers going to Vilnius please board the plane e mediately!' - reiškias spėjau! Visas šlapias, kriokiantis ir smirdantis prakaitu, tačiau laimingas kaip slyva :)

Pačių atostogų neaprašinėsiu. Daug ko buvo ir ivyko, tik laiko trūko. Keistas tik atsitikimas, kai teko susitikti merginą, su kuria prieš kokius 2 metus esame kalbėja apie literatūra ir šiaip stuff (tie kas buvo BO lengvai gali įsivaizduoti kokie pokalbiai ten užsimezga) - likau lengvai išgasdintas, kai ji pradėjo iš atminties mane cituoti.. :/ Aš įpratęs, kad mane piktuoju minėtu.. Kaip kad sekmadienio auka - pateko mūms su Vyčiu į rankas mergaitė gariūnišku vardu Gidonė (sakė, kad labai Lietuviškas! :D ) Bet ji pati kalta, buvo perspėta su kuo teks bendrauti, o jei galvoje košės nėra, tačiau pretenzijos per kraštus veržiasi, tai rezultatas lengvai nuspėjamas. Čia kaip tame eilėraštuke:

"pabaisa
gyventojas kalnų
apdovanotas užpakaliu baisiu
pagavo
einančia keliu
su nuostabiu žvilgsniu
_____________________
ji blaškėsi
gauruotoj rankų jo tankmej
o išgama, o gyvulys
laimingas -
laisvadienis okey"

Nu bet kuriuo atveju, grįšt reikia prie leitmotyvo - 'Vėluojam' :) Kelionė atgal namo buvo žymiai geriau suorganizuota: atsidurti aerouoste likus 50 minučių iki skrydžio (Pavyko sėkmingai įgyvendinti, neskaitant menko streso, kai teko miškais 'iš lubų' iki aerouosto brautis, per tokius šūdkelius, kad net ir Lenkijos šiaurės rytų duobakeliai, atrodė kaip F1 trasos), Kopenhagoje valanda nuo nusileidimo iki traukinio išvykimo - kas galėtų nepasisekti? Ogi galima laukti traukinio ne tame perone.. :/ Taip, pražiopsojau.. Ką jau padarysi, paburbėjau panosėje ir, pasidėjąs tašes į locker'į, išejau pasivaikščioti po Kopenhagą. Vaikščioti greitai nusibodo, todėl bazavausi pagrindinėje aikštejė, kur iš 7 Eleven išprašęs popieriaus lapo, ėmiausi rašinėjimo ir pokalbių su vietiniais. Penkios valandos netruko praeiti ir atsisveikinęs su naujais laikinais draugais, laimingo atsitiktinumo dėka, sugebėjau įlipti į traukinį:) Iš pradžių tikėjausi padirbėti ir pažaisti su apsakymais, bandant timpteltį stilistiką, tačiau gana greitai nulūžau, įveiktas nuovargio, bemiegio savaitgalio ir streso. Šiaip nuskilo, kad atsikėliau iki Aalborgo likus 15 minučių.. Reikėtų daryti kažkokias išvadas, bet ai, tyngiu.. :)

Pabaigai trumpa citata iš filmo pabaigos. Senas jis, bet kažkaip ji man užstrigus ir neišeina iš galvos jau keli metai:

"I came up with a new game-show idea recently. It's called The Old Game. You got three old guys with loaded guns onstage. They look back at their lives, see who they were, what they accomplished, how close they came to realizing their dreams. The winner is the one who doesn't blow his brains out. He gets a refrigerator. " - "Confessions of a Dangerous Mind" (2002)

1 komentaras:

Laurynas rašė...

40 min iki lėktuvo ne Kastrupo stoty, o København H. Reikia pastebėt, susisukai gan sparčiai :)