Personal Jesus

Tai va, eucharistijos stebuklas yra rimtas reikalas, pasirodo. Teks man dabar atsiversti ir patikėti, jog Adomą iš dulkių, o Ievą iš šonkaulio sukūrė barzdotas patriarchas vardu Jehova, o jo vienatinis sūnus mindžiojo šios planetos paviršių sandalais apautomis kojomis (ai dar kartais ant asiliuko pajodinėdavo irgi). Tačiau jei jau taip yra, tai galima gal ir pragmatiškiau pažvelgti į situaciją. Kodėl tik mažą jo gabaliuką apeigose reanimuoja? Gal būtų galima ir daugiau? Gal galima jį visą? Nu logiškai mąstant, tai ar didelis skirtumas tarp vienos ostijos pavertimo kūnu ir kelių tūkstančių? Kaip ne kaip, juk kas diena šimtai tūkstančių mišių yra atlaikoma pasaulyje. Tai va, idėja labai paprasta: prikepti pakankamai neraugintos tešlos sausainiukų, nusipirkti puse tuzino bonkų vyno ir atgaivinti Jėzų Kristų! Greičiausiai reikėtų pasitelkti skulptorių paslaugomis, nes jei negrabiomis rankomis bus daromos Jo kūnas iš tos neraugintos tešlos, tai gautųsi koks Kvazimodas dar, kurio į dienos šviesą išleisti nesinorėtų ir tektų laikyti kur rotušės bokšte. Žinau žinau, jog kiek drastiška ši idėja, tačiau pagalvokite apie perspektyvas! Pirmiausiai, galima būtų pasekti Vilniaus rajono pavyzdžiu ir atiduoti Jėzui visą Lietuvą. Kaip ne kaip, net ir prezidentė D. Grybauskaitė nublanksta prieš Dievo sūnų. Tik įsivaizduokite kokį svori tarptautinėje arenoje Lietuva įgytų, jei mus reprezentuotų Jėzus – tiek Barakui Obamai (vos neparašiau „Barabui“), tiek Medvedevui, o ir visiems likusiems, tektų suglausti ausis ir nusilenkti. Gal problematiškiau būtų su žydais tik, o likusieji nesispardytų. Net musulmonams jis juk šventas pranašas yra, kad ir pats pats, nu bet vis tiek pranašas. Tai va, skaitau dėl taikos pasaulyje net nepabandyti prikelti Jėzaus yra baisi nuodėmė!

Tačiau apsiriboti vienu Jėzum būtų dar naiviau – gal išeitų pasidaryti kokius du, tris, o gal ir išvis nėra kvotos! Kaip Lietuvos vaikas, turiu aš irgi tą verslumo gyslelę, kad ir kokia ji rudimentinė manyje, ir matau kokį kolosalinį bizniuką čia būtų galima susukti! Išsiemam patentus „Jėzaus reanimavimo“ procesui ir galim imti eksportuoti Jėzulius į visą pasaulį. Įmanomi net keli variantai, pvz tingesniems galima Jėzų jau gyvą siųsti, tiems kas turi kūrybinių aspiracijų, galima pardavinėti „Jėzus – pasigamink pats“ rinkinį. Taigi milijardinis biznis garantuotas! Nu kas nenorėtų turėti asmeninio Jėzaus? Juk jis būtų šauniausias pagalbininkas namuose! Pasibaigė maistas? Duodat trupinius Jėzui ir tas tik makt šmaukšt ir pridaugina duonos! Pasibaigė vynas? Tik pripildykite asočius... Taigi pasaulinė bado problema būtų išspręsta tą pačią dieną! O ką kalbėti apie dvasinio gyvenimo aspektus. Padarėt kokią nuodėmę? Ne bėda – paimate savo asm. Jezulį, prikalate prie sienos kur nors salone, virtuviniu peiliu dar galite pabaksnoti, kad greičiau nusibaigtų, ir paskui trims dienoms į sklepą uždarote, šalia raugintų kopūstų ir agurkų net galima. Anam kas, juk prisikels ant sekmadienio, o ir atleisti jis iš prigimties linkęs yra, o jūsų nuodėmės švariai nuplautos! Dar pamąsčius, juk ir nemirtingą (tiesiogine ta žodžio prasme) Jėzų armiją būtų galima Lietuvai pasidaryti, nu bet gal čia jau kiek šventvagyste kvepia...

Jei gali nerašyti

Tai nerašyk.

Nežinau kiek dar negalėsiu...

Plytos

Mano blogas komoje. Kaip tais facebook'o statuso atnaujinimas patenkina elementariausius egzibicionizmo poreikius, o platesnėm temom rašyti trūksta energijos. Šiuo metu, kai turiu laisvo laiko, nuo anksčiau minėto facebook'o ir filmų žiūrėjimo, bandau analizuoti ir sistemizuoti eksperimentų rezultatus, bei išvesti ir įrodyti naują teoriją (baisu pagalvoti pačiam net!). Kalbant apie duomenis, tai vat žiūrėdamas į kairėje besančią vizualizaciją, aš beveik masturbuotis galiu - taip gražiai viskas atrodo! :) Tačiau ne apie tai sėdau rašyti. Vėl pradėjau aktyviai dalyvauti CouchSurfing'e - priiminėju žmones savo svetainėje. Sekmadieni sulaukiau dviejų danių. Pasibeldė anos į virtualias duris su short notice ir priemiau tik todėl, jog suintrigavo kaip asmenybės: viena studijuoja literatūrą, kita dirba kino filmų studijoje - neabejojau, jog turėsim apie ką pakalbėti. Neaprašinėsiu aš nei jų, nei vykusių pokalbių, tik vieną trumpą epizodą iš pokalbio, kurio metu likau tarsi su plyta per galvą gavęs. Taigi sėdime tokiam tipineme Aalborgo alchašų barelyje, gerdami alų iš butelių ir kalbam apie fiziką, mokslininkus (vienos jų tėvas Kopene profesoriauja), televizija, kai prisiminiau kažkada iš kolegos girdėtą istoriją, kaip vieną danijos fizikų genijų, televizijoje išdurnino, mat anas nesugebėjo sujūngti DVD grotuvo su televizorium ("matai koks genijus, o net paprasčiausio playerio nesugeba pajūngti" - saldainis debilams) Pradėjau pasakoti, tik pavardė buvo užstrigus, ir aš bandydamas prisiminti sakau joms - "You should know him, hes a great physicist", ir viena iš jų linktelėjo - "Yes we know him, Hes Niels Borh, he was her grandfather" sako rodydama į savo draugę. Tada ir nukrito ta "plyta", kai suvokiau, jog prieš mane sėdinčios mergaitės, tiek senelis, tiek tėvas, po nobelio premija už atomo fiziką yra gavę! Jei jūs nesuprantat kas čia tokio, tai jūs debilai esat :) O šiaip ir pati mergaitė baisiai protyngom akim - susimąsčiau apie paveldimumą... Šiandien laukiu tryjų mergyčkų iš romunijos - tikiuosi nei vienos pavardė nebus Ţepeş :)

Rinkimai

Ar kas žinote, kas būtų, jei Butkevičius džentelmeniškai atsiimtų kandidatūrą po šio etapo? Ty ar Grybauskaitė automatiškai taptų nugalėtoja, ar į antrą turą išeitų sekantis po Butkevičiaus? Logika paprasta gi - tiek ano savigarba, tiek ekonominiai sumetimai, krizės laikotarpiu implikuoja tokį žingsnį.

Psiaudomokslas (Psiaudoistorija)

“Esu įsitikinęs, kad žmogus, skaitantis fantastiką, yra jau pakeliui į prašviesėjimą” Tokį sakinį perskaičiau Katkevičiaus bloge ir pakilo mano kairysis antakis – nesitikėjau. Pats nelaikau ‚fantastikos‘ būtina, o tuo labiau privaloma sąlyga žmogaus „šviesėjime“, tačiau jaučiu jai šiokius tokius sentimentus iš paauglystės laikų, kai krimtau knygą po knygos. Bėda tik ta, jog kokybiškos, ‚cerebral‘, fantastinę knygą ar filmą rasti yra tragiškai sunku. Fantastika baisiai imli klišėm ir copy-paste approach‘ui, todėl pats jau senai nustojau vargintis ir ieškoti, tik retkarčiais į nagus pakliūna tokie perliukai, kaip kad anksčiau minėtas „The Man from Earth“. Būten todėl, matau prasmę diskusijoje, ar daugiau naudos jį teikia, atpalaiduodama mąstymą ir plėsdama fantaziją, ar daugiau žalos, grūzdama į sąmonę makdonaldines idėjas apie ateivius ir žalodama kritinį mąstymą. Nujaučiu, jog daugumai tai yra trade-off situacija – arba arba, o tokios išimtys kaip kad C. Sagan tik patvirtina taisyklę. Tačiau šiame įraše į tai nesigilinsiu. Dabar noriu paliesti fantastikos išvestinę – psiaudomokslą. Turiu pora draugų, kuriems kiek stogas nučiuožęs šiuo klausimu, nors kitais požiūriais tai protingi ir talentingi žmonės. Su jais logika pasitelkus galima kalbėtis tik iki tam tikros ribos, kurią peržengus, „moksliniais faktais“ tampa bet koks internetinis gandas ir pliurpalas. Pvz kalbos jog nešiojant varinius ir bronzinius papuošalus, žmogaus kraujyje geležies vietą užima varis, ir to pasėkoje kraujas tampa mėlynas (ištrauka iš pasakos apie ufonautų palikuonis...), kas šiaip net teoriškai nesusisumuoja, atsižvelgiant į skirtingas vario ir geležies susiejimo su proteinais savybes, nu bet kam tai rūpi – konspiracija gi :) Paprastai aš tik šypsodavausi ir nebandydavau net ginčytis, pats buvau neapsišvietęs šioje sferoje, o šie apaštalai paprastai pasikliauja ne gilia analize, tačiau didelių srautu „faktų“ ir skystais sąryšiais, sugebėdami „įrodyti“, jog ateiviai lankosi žemėje, nes šiemet užaugo pi pakelta šešiasdešimt šeštuoju laipsniu skaičius kiaulių, kas taipogi įrodo, jog jie yra velnio pasiuntiniai, nes Vanga išpranašavo, kad Liepos pradžioje brolis nužudys brolį... etc. (Jei ieškoma, tai ir randama – duokite man grindinio plytą, ir rasiu joje aš ir ‚pi‘, ir ‚e‘ ir dar Fibernačio seką, kas iškarto įrodys, kad ji nežemiškos civilizacijos buvo pagaminta... ) Tačiau prieš pora sav nusprendžiau vakarais vis pasikapstyti, gal ką smagaus rasiu. Nieko nuostabaus nesitikėjau, nieko nuostabaus kaip ir neradau, tačiau laiką linksmai praleidau, o ir amunicijos prisirinkau sekančiam pokalbiui su paranojikais (There is no knowledge that is not power! :) ), o su jumis norėčiau viena prezentacija pasidalinti – jei žiūrėsite į ją kaip į fantastinį filmą, tai tikrai smagiai laiką praleisite.

PS.: Peržiūrėjes aš kiek likau nustebęs, kai „Eglę Žalčių karalienę“ prisiminiau... ;)

Susan Boyle - ideali manipuliacija

Delfis apie ją vakar užsiminė - šauni istorija. Smagiausia jos dalis yra pačios Suzanos atlikta psichologinė manipuliacja: paryškintas kaimietiškas akcentas kalbant, "niekada nebučiuotos" amplua, tas klubų sukiojimas prieš pat dainavimą, momentinis "durnės" įvaizdis tik tam, kad atsirastu kontrastas tarp to ko tikimasi iš jos ir to jos pasirodymo, kurį ji pristatė. O ir daina pasirinkta akivaizdžiai neatsitiktinai. Viskas tai buvo sąmoningai surežisuota, kad emociškai įtraukti žmones. O ir suveikė kuo puikiausiai - statau jai plius penkis tiek už dainavimą, tiek už gudrumą. Žmonėms tokios dramos patinka, jau kuriasi jos fanų klubai :)

We Feel Fine

Check it out! Pats apie šitą nesu dar girdėjęs. Toks automatizuotas, bet kartu ir spontaniškas "Post Secret" variantas.

TED

Nuo Grafomanijos blogo nusižiurėjęs esu šią konferenciją ir siurbiu jų kalbas, bandydamas apsiriboti vienu per dieną, kas labai sunkiai sekasi, nes protingų minčių troškulys tiesiog gniaužia - neturim gi kas diena prabangos pasiklausyti tokių protingų ir išsilavinusių žmonių įžvalgų (apie pasikalbėjimą tai tik kukliai nutylėsiu). Labai labai rekomenduoju: TED Ideas Worth Spreading.

Galit pradėti nuo pvz šio - puikus jumoras ir šauni tema, kuriai pats simpatizuoju:

Real Doll - Verry high form of masturbation

OK, tema smarkiai kontraversiška. Užkliuvau už vieno dokumentinio filmo ir tiesiog užkabliavo savo keistumu, grynai dėl psichologinio aspekto. Pirma šovusi mintis, buvo Fight Club citata: "We're a generation of men raised by women. I'm wondering if another woman is really the answer we need." ir berods šis dėsnis galioja tokiems asmenims, tačiau paskui prisiminiau Čekuoliuo straipsnį apie Kinijos rūpesčius, nekalbant šiaip apie socialinius outlainerius, ir kilo natūralus klausimas - ar tai taps norma? Netempiant gumos pirma dalis iš penkių, likusias rasite tenpat, tiesiog šių klipų embedding is disabled. Smerkti ar šlykštėtis būtų kvaila, o ir gailesčio anie vargiai ar pageidauja - tačiau kas belieka?! Aš jau nekalbu, kad jie kenčia nuo nepilnavertiškumo komplekso, tačiau ir šiaip infantilai visiški! Modeliukai, lėktuvėliai, superherojai... Čia taip pat apgailėtina, kaip kad suaugusios moters kambarys, pripildytas rūžavų pliušinių žaislų... Vis dėlto graudu...